Pereiti prie turinio

Rimolių piliakalnis

Koordinatės: 56°11′09.2″ š. pl. 22°04′18.3″ r. ilg. / 56.185889°š. pl. 22.071750°r. ilg. / 56.185889; 22.071750
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rimolių piliakalnis

Rimolių piliakalnis iš šiaurės rytų pusės
Rimolių piliakalnis
Rimolių piliakalnis
Koordinatės
56°11′09.2″ š. pl. 22°04′18.3″ r. ilg. / 56.185889°š. pl. 22.071750°r. ilg. / 56.185889; 22.071750
Vieta Mažeikių rajonas
Seniūnija Sedos seniūnija
Aukštis 13-14 m
Plotas 55 x 65
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1903, 1966
Registro Nr. A781KP/ 23961,23962,23963,5335/ AR617

Rimolių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Užpilis, Kulšėnai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A781KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR617) – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Rimolių kaimo, Sedos seniūnija. Pasiekiamas keliu (207) Renavas – Seda Rimoliuose pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, pavažiavus 600 m, ant kalvos, prieš kelio posūkį į dešinę pasukus į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 220 m iki senojo kelio griovio – yra priekyje, už 150 m.

3D modelis

Piliakalnis įrengtas Varduvos dešiniajame krante, siauriausioje didelės kilpos vietoje. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 55 m ilgio, 65 m pločio, iš visų pusių apjuosta pylimo, kuris išliko tik pietinėje dalyje (2 m aukščio, 16 m pločio) ir 1 m aukščio, 11 m pločio fragmentas šiauriniame krašte. Jo 3,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 5 pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Už šiaurinio pylimo, dabar likusiame siaurame ožnugaryje buvęs priešpilis. Šlaitai statūs, 13-14 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

1996 m. sutvirtintas erodavęs vakarinis šlaitas.

Priešpilis buvęs apie 50 m pločio pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, nuo aukštumos apsaugotas pylimu, kurio išlikęs 1 m aukščio, 11 m pločio fragmentas.

Piliakalnis labai apardytas arimų, šiaurės vakarų šlaitas - erozijos, link į pietus nuo jo stovėjusios sodybos ėjusių kelių.[1]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1903 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1966 m. – Lietuvos istorijos institutas.

Aplinkiniai piliakalniai

Kivylių piliakalnis 24 km
Veitelių piliakalnis 22 km
Dapšių piliakalnis 17 km
Renavo piliakalnis 4,5 km
Daubarių piliakalnis 16 km
Erslos piliakalnis 25 km
Mosėdžio piliakalnis 36 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gyvolių piliakalnis 36 km
Alsėdžių piliakalnis 14 km Sedos piliakalnis 2 km
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis 6 km
Buožėnų piliakalnis 16 km
Džiuginėnų piliakalnis 20 km
  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 147 (Nr. 634)
  • Bronius Dakanis. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 189.
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 31.
  • Kšivickis L. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928 p. 31-32.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.144